Puiki proga planuojantiems plėtrą JAV

Prekybos galimybė amerika, Nuorodos kopijavimas

Iš tiesų prezidentas paskelbė apie prasidėsiančias prekybos galimybė amerika dėl JAV- ES visapusiškos laisvosios prekybos susitarimo, kurį pasirašius, kaip tikimasi, iki m.

Po dalyvavimo programoje – naudingi kontaktai ir sutartys

Be to, derybos vyks Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ir tai bus vienas iš svarbiausių darbų. Paprastai šalys, pasirašiusios laisvosios prekybos susitarimus, viena kitos atžvilgiu panaikina muitinus prekybos apribojimus visoms eksporto prekėms ar tam tikroms jų grupėms, o trečiųjų šalių atžvilgiu muitų tarifai išlieka nepakitę, atitinkamai nustatyti kiekvienos iš susitarimą pasirašiusios šalies. Tuo tarpu kai toks susitarimas sudaromas su ES, kuri yra ir muitų sąjunga, t.

  • Mano ūkis - ES ir Lotynų Amerikos šalių prekybos sutartis – grėsmė ar galimybė?
  • Patikimoms Lietuvos įmonėms – paprastesnė prekyba su JAV | Enterprise Europe Network - Lietuva
  • Iki šiol ES buvo gavusi dvi laikinas išimtis nuo tarifų, tačiau šios išimtys baigia galioti birželio 1 dieną.
  • Galimybė startuoliams užkariauti Šiaurės Amerikos rinką Publikuota: Programą vykdyti Kanados didmiestyje nuspręsta neatsitiktinai — Torontas yra sparčiausiai auganti Šiaurės Amerikos technologijų rinka, lenkianti net Silicio slėnį.
  • Kompiuterinės sistemos
  • ES kritikuoja JAV-Kinijos prekybos susitarimą - Verslo žinios
  • Eksportas į JAV - Eksporto gidas - Versli Lietuva
  • JAV paskelbė prekybos karą ES - DELFI Verslas

Kartu tai didelis konkurencijos prekybos galimybė amerika skirtingų šalių nacionalinėms ekonomikoms. Kyla klausimas, kokios ES valstybės narės labiausiai suinteresuotos šiuo susitarimu, kokios prekybos galimybė amerika ne ir kodėl, bei kokį poveikį tai turės transatlantiniams santykiams. Susiję straipsniai 13 krypčių, kuriomis judės pasaulis   19 Šansas po krizės atsigaunančioms ES ir JAV ekonomikoms Visų vertės diagramos rodiklio dvejetainiai variantai, kalbant apie pačią JAV—ES visapusiškos laisvosios prekybos susitarimo idėją, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ES ir JAV santykiai pasižymi tvirtu ekonominiu bendradarbiavimu.

Tai du pasaulio prekybos lyderiai ES tenka daugiausiai viso pasaulio eksporto ir importo, o JAV pagal tenkantį viso pasaulio importą užima antrą vietą, pagal eksportą — šiek tiek nusileidžia Kinijaines arba ES, arba JAV yra didžiausia beveik visų kitų šalių prekybos ir investicijų partnerė.

Prekybos tarp abiejų Atlanto vandenyno pusių apyvarta siekia apie 2 mlrd.

ES kritikuoja JAV-Kinijos prekybos susitarimą

EUR per dieną ir sudaro kone trečdalį viso pasaulio prekybos srautų vertės. Eurostat duomenimis, m.

prekybos galimybė amerika

JAV teko daugiausiai — 16,9 proc. Muitų tarifai tarp šių dviejų regionų yra ganėtinai maži — apie proc. Tad atsižvelgiant į tokį palankų JAV prekybos statusą ES atžvilgiu, galima manyti, kad žingsnis derybų dėl visapusiškos laisvosios prekybos susitarimo link yra savalaikis.

Iš tiesų, pagyvėjusi prekyba, sutaupyti muitų mokesčiai paskatintų po truputį atsigaunančių ES ir JAV ekonomikų augimą ir padidintų konkurencingumą, ypač, kada tuo pat metu įgyvendinamos taupymo priemonės. Su tuo sutinka ir abiejų regionų verslo atstovai.

S. Klimanskis. Kokia nauda Europai iš ES-JAV visapusiškos laisvosios prekybos susitarimo?

Be siekio skatinti ekonomikos atsigavimą, žvelgiant globaliau, galima pastebėti siekį atremti kylančių Indijos ir Kinijos ekonomikų, keliamus iššūkius. Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio ekonomikos gravitacijos centras pasislinko iš Vakarų į Rytus. Tai akivaizdžiai rodo stiprėjančios Kinijos, kuri nežymiai atsilieka nuo ES, pozicijos pasaulinėje eksporto rinkoje. Tad šių dviejų regionų prekybinis aljansas leistų dar labiau padidinti apyvartą, taip sukurti naujas tarptautinės prekybos taisykles bei sudarytų sąlygas pasaulio ekonomikos gravitacijos centrui pasislinkti į Prekybos galimybė amerika.

Sorošas ir kovidiotai prekybos centruose -- Laikykitės ten -- S05E15

Kita vertus, tokios transatlantinės visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sudarymas gali paskatinti sparčiai besivystančias ekonomikas stiprinti savo pozicijas pasaulinėje rinkoje, siekiant nepralaimėti konkurencinėje kovoje. Toks domino efektas suteiktų didelį postūmį liberalizuojant tarptautinę prekybą Pasaulio prekybos organizacijos rėmuose, nes visos minėtos šalys yra jos narės, bei pagerintų tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių ekonominę gerovę.

prekybos galimybė amerika

Tačiau tokiose tarptautinės prekybos lenktynėse, panašu, JAV sieks išlaikyti lyderės poziciją. Šiuo metu JAV derasi dėl Ramiojo vandenyno regiono partnerystės angl.

Taigi, toks JAV veikimas dviem frontais akivaizdžiai rodo pastangas pasaulio ekonomikos gravitacijos centrą pastūmėti Vakarų link. Derybos nebus lengvos Kita vertus, be glaudaus ekonominio bendradarbiavimo, ES ir JAV pačios konkuruoja pasaulio prekyboje. Siekdamos apsaugoti jautrius ūkio sektorius, ES ir JAV taiko tam tikras tarptautinės prekybos apsaugos priemones netarifinius barjerus, importo kvotas, subsidijas, specifinius mokesčius.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Čia galima paminėti ir ES bendrąją žemės ūkio politiką, kuri neretai laikoma protekcionistinio pobūdžio. ES taiko specifinius mokesčius importuojamai žemės ūkio produkcijai, subsidijuoja vietos ūkininkus. Tokios priemonės apsunkina importą, ypač žemės ūkio produkcijos, prekybos galimybė amerika trečiųjų šalių.

Dėl to vartotojų sąskaita mažėja konkurencija ES rinkoje, vietos gamintojams užtikrinamas stabilumas nepriklausomai nuo kainų svyravimų. Savo ruožtu JAV taip pat subsidijuoja ne tik žemės ūkio sektorių, bet ir gamybos. Tad akivaizdu, jog viena ir kita pusė derybose dėl JAV-ES visapusiškos laisvosios prekybos susitarimo ne tik pabrėš prekybos liberalizavimo svarbą transatlantinės ekonomikos augimui, bet ir daugiau ar mažiau ginti savo interesus.

Aiškinant būsimas derybas, jas galima išskirti į du lygmenis: vidinį ir išorinį.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Vidiniame lygmenyje ES valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinių interesų grupių įtaką, joms ginant savo ekonominius interesus, derėsis dėl bendros ES derybinės pozicijos. Pastarajame lygmenyje bus priimtas galutinis sprendimas dėl susitarimo, kurio tekstas bus parafuotas.

ES ir Lotynų Amerikos šalių prekybos sutartis — grėsmė ar galimybė? Droždz, P. Prie šios sąjungos mėgina prisijungti Venesuela ir dar penkios šalys, turinčios asocijuotų narių statusą Peru, Bolivija, Čilė, Ekvadoras ir Kolumbijakuris suteikia palankesnes prekybos sąlygas. Mercosur isp.

Svarbiausias tokių derybų bruožas — racionalumas. Visi derybose dalyvaujantys veikėjai turi būti racionalūs, t. O jei sunkai pavyksta rasti tinkamiausią alternatyvą, šalys eina į kompromisus, t.

Pasiekimai abejotini

Šiaurė vs pietūs Vertinant pirmąjį lygmenį, tikėtinas valstybių narių pozicijų išsiskirimas, daugiausiai susijęs su jautriu žemės ūkio sektoriumi. Šiaurės šalys ir Didžioji BritanijaVokietija ir kt. Tuo tarpu pietinės valstybės GraikijaItalijaIspanijaPortugalija ir Prancūzijakuriose žemės ūkis turi gilias tradicijas, taip pat Baltijos valstybės ir kt. Beje, tokią pastarųjų šalių poziciją gerai paaiškina elgsenos ekonomikos angl. Taip prekybos pasirinkimo programomis baiminamasi genetiškai modifikuotų maisto produktų ar klonuotų gyvulių mėsos patekimo į ES rinką.

Apie tai rašo portalas japan-news. Jis pirmasis parodė pavyzdį, atidarydamas 10 mlrd. Ir toks jo žingsnis dabar atrodo toliaregiškas. Gou kolegų ir konkurentų rengia arba jau turi parengę planus perkelti gamybą į užsienį. Jie skaičiuoja nenumatytas išlaidas naujiems brangiai kainuojantiems gamybiniams objektams statyti.

Kita vertus, dauguma mažiau išsivysčiusių valstybių yra santykinai atviros ekonomikos, priklausomos nuo tarptautinės prekybos, užsienio investicijų, todėl prekybos liberalizavimas paskatintų jų ekonomikos augimą. Tad galima manyti, jog tokios valstybės pasisakys už prekybos apribojimų šalinimą, žinoma, tuo pačiu siekdamos kiek galima labiau apsaugoti nuo užsienio konkurencijos tradicinius jautrius ūkio sektorius.

Galimybė startuoliams užkariauti Šiaurės Amerikos rinką

Bet pasipriešinimas bus santykinai mažesnis nei daugelyje pietinių valstybių. Kalbant apie galimą sprendimą, aišku, kad visapusiškos laisvosios prekybos susitarimu suinteresuotos šalys iš jo tikisi didelės naudos, todėl jų derybinė galia bus mažesnė, o tos, kurios nesuinteresuotos — jų derybinė galia didesnė, ir jos nuolaidų, kurios patenkintų jų interesus nedarys. Todėl tikėtina, kad į pastarųjų šalių interesus bus atsižvelgta.

Bent jau iš dalies, nes suinteresuotų šalių derybinę galią sustiprina jų ekonominė galia, ypač Vokietijos, kuri laikoma nemokamos dvejetainių parinkčių el knygos ES ekonomikos varikliu, o susitarimas prisidėtų tiek prie Vokietijos, tiek prie visos ES augimo.

prekybos galimybė amerika

Tad akivaizdu, jog priimtas sprendimas dėl ES derybinės pozicijos bus kompromisinis, t. Galima manyti, kad bendroj derybinėje pozicijoje bus nustatytas tam tikras importo režimas tam tikros dalies žemės ūkio produkcijai ir kt. Svarbus taisyklių suderinimo klausimas Kalbant apie derybas išoriniame lygmenyje, taip pat tikėtinas pozicijų išsiskyrimas.

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kas ES-JAV visapusiškos laisvosios prekybos susitarimas apims keturias sritis: muitų panaikinimas; investicijų, paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkų atvėrimas; techninių reglamentų ir standartų suderinimas; naujos bendradarbiavimo taisyklės, numatančios ginčų sprendimo mechanizmą ir leidžiančios pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.

Iš šių sričių svarbiausia yra antroji. Būtent netarifiniai barjerai labiausiai riboja transatlantinę prekybą.

ĮĖJIMAS Į RINKĄ IR PLĖTROS JOJE GALIMYBĖS

Pavyzdžiui, jei ES ar JAV gamintojas, norintis parduoti produkciją tiek ES, tiek JAV rinkoje, turi mokėti dvigubus mokesčius, kad gautų licencijas, laikytis dvejopų procedūrų, kad būtų patvirtinta produkcija. Tuo tarpu pašalinus netarifinius barjerus, t.

Kita vertus, suderinamumo klausimas kelia nemažai sunkumų, nes skirtingi kokybės, saugumo, aplinkosauginiai, vartotojų teisių, intelektinės nuosavybės apsaugos lygio reikalavimai susiję su skirtingais požiūriais į gamybą, produkciją.

O tai priklauso nuo skirtingų kultūrų. Tokius skirtumus nėra lengva įveikti. Tam reikia laiko. ES kritikuojama dėl genetiškai modifikuotų maistinių kultūrų, paukštienos, apdorotos chloro dioksidu, jautienos, apdorotos pieno rūgštimi, kad būtų sunaikinti patogenai, kiaulienos, užaugintos naudojant raktopaminą, skatinantį liesos mėsos augimą, importo iš JAV draudimo.

Taip pat prieštaringai vertinami ES taikomi gyvūnų gerovės reikalavimai. Senatorių teigimu, tokie reikalavimai apsunkintų JAV galimybes konkuruoti prekyba žemės ūkio produkcija ES rinkoje.

Naujienlaiškio prenumerata

ES savo ruožtu, ypač jos pietinės valstybės, kaip minėta, pasisako prieš tokių produktų importą, siekdamos apsaugoti žemės ūkio sektorių, gaminantį tradicinę produkciją.

Todėl tai dar kartą leidžia tikėti, kad šiuo atveju gali būti išlaikytas tam tikras importo režimas. Tuo tarpu derindamos skirtingus techninių reglamentų ir standartų produktams, kurių importas neturėtų didelės įtakos vietos gamintojams, ES ir JAV pragmatiškai gali nuspręsti priimti viena kitos reglamentus ir standartus ir tik kai kuriuos, kur dideli skirtumai, bus siekiama suderinti.

Na, o tų produktų, kurie plačiai gaminami ES, derinant reikalavimus bus siekiama visiškos atitikties, kartu galbūt numatant lankstesnes sąlygas, leidžiančias suderinti per ilgesnį laikotarpį.

prekybos galimybė amerika

Vis dėlto, nepaisant ES valstybių narių pozicijų išsiskyrimo, galimų sunkumų šalinant netarifinius barjerus, kurie yra išsprendžiami, akivaizdu, jog ES-JAV visapusiškos laisvosios prekybos susitarimas sustiprins transatlantinį ekonominį bendradarbiavimą. Autorius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantas.

Nuorodos kopijavimas S. Nuoroda nukopijuota Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.